žykt

žýkt interj. 1. Krš smarkiam įdūrimui nusakyti: Žýkt su peiliu, i pabėgo DūnŽ. 2. staigiam, netikėtam veiksmui nusakyti: Tik žýkt i lekia iš dvaro Tj. Tiktai lapė žýkt – i nuejo tiesiai Krž. | An karto žýkt, i nežinau, kur palikau Žg. | Žýkt kaži kas į galvą, ka pasiuto sukties Krš. 3. nudiegimui reikšti: Žýkt šone, žýkt, jau vel[nia]s juoksias Rdn. 4. kartojant nusakomas žargstymasis šokant: Čianujais [jauni] giedoj[o], pašoko žýkt žýkt, namo [lėkė] Drsk. 5. švyst (staigiam metimui nusakyti): Žýkt grabą duobėn, kad kasa, kad kasa! Žln. 6. kartojant nusakomas tankus kirtimas: Mano tik pykš, o jo tik žýkt žýkt [kuliant] Dl.